pradi
 

















 
 
 
 
 Viepats pasiauk aminuosius Tvo namus ALGIDR PATACK (19430928 20150403)
 
 

 


 

ta paskutin vasara 
tasai po langu uosis
aliavo ir aliuoja
aliavo ir aliuos jis
tas gervi gailus klyksmas
nutolstani tolius
tos erdvs ir tos aisumos
lyg aukianios namolio
lyg aukianios sugrti
ten, i kur atjome
ten, i kur negrtama...
   (Algirdas Patackas, 2013 m.,
„Litua“, 512 p.)
                           

 

Didiojo Viepaties Kanios penktadienio ryt  Tvo namus ijo Algirdas Vaclovas Patackas – mogus, gyvens ir dirbs didiajai savo gyvenimo meilei – Lietuvai Tvynei, apie j ras, kalbjs, u j kovojs ir kaljs. Pats nuostabiai atviras Krjo slpiniams ir kitus jiems nepailstamai adins...

J inome kaip laisvs kov ir etnokultrinio sjdio dalyv, Nepriklausomybs Akto signatar, neimant signataro rentos („kai nieko negauni – esi laisvas“), VI, VII Seimo ir dabartins kadencijos nar, 1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sjdio Kauno iniciatyvins grups nar, vliau – Lietuvos Persitvarkymo Sjdio Kauno miesto tarybos nar, Sjdio seim nar, kultrolog, lietuvi etnins kultros tyrintoj, inom savilaidini kultrinio pogrindio leidini „Pastog“, „Ethos“, „Saul ir kryius“ autori, 19-ajame deimtmetyje skaiius paskaitas apie balt kultr ir etik udaruose bendramini, „Eucharistijos biiuli“ susibrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sjdio steigtoje Sekmadieninje lietuvi kultros mokykloje, vliau Kauno tautins kultros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didiojo universitete.

Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina) gim 1943 m. rugsjo 28 d. Trakuose. 1960 m. baig Kauno 14-j vidurin mokykl, 1966 m. Kauno politechnikos institut, ininierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje. 1965–1966 m. pirmj Lietuvos ir Baltijos ali kultrizmo empionat prizininkas. Nuo 1966 m. dirbo Jonavos azotini tr gamykloje. Nuo 1968 m. LSSR Moksl Akademijos aspirantas, vliau jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Devyni mokslini straipsni i elektrochemijos autorius. Prasidjus politiniams persekiojimams, perjo dirbti Lietuvos geologijos institut ininieriumi, i ten KGB nurodymu paalintas. 1982–1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku remontininku. 1986–1987 m. buvo kalinamas u pogrindio leidini („Pastog“, „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“) redagavim ir leidim. Dalyvavo atkuriant Vytauto Didiojo universitet, buvo VDU Atkuriamojo Senato narys, pirmosios egzamin komisijos pirmininkas. Kauno politechnikos institute ir Vytauto Didiojo universitete dst etik, kultros filosofij, balt kultr. 1990 m. Vadovavo Lietuvos–ekijos tarpparlamentini ryi grupei. 2000–2002 m. dirbo Krato apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose LR URM bei Seimo misijose enijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. Kauno gulos karinink ramovs viej ryi specialistas. A. V. Patackas buvo apdovanotas Vyio Kryiaus ordino Riterio kryiumi, Lietuvos Nepriklausomybs medaliu, Garbs savanorio enklu ir vardu, Gabriels Petkeviaits-Bits atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Ileido devynias vairaus anro knygas. Su Aleksandru arskumi para „Virsm knyg“ – apie senj ms protvi kultr, „Pastogs Lietuv“, „Galindian“, „Kas ir kada pagrob Europ“ (kartu su Letu Palmaiiu), kelet prozos ir poezijos knygeli (slapyvardiu), knyg „Litua“ – joje ra apie lituanistik plaija prasme: apie ms savimon, balt religij ir jos slyt su krikionybe, apie istorij, ypa apie kalb – nes ji ms tautai yra neatpliama savasties dalis, band spti kai kuriuos ms kalbos slpinius.

Atleiskit, brangus Algirdai, u vargan bandym nujausti, k nortumte mums iandien dar kart priminti. Pasikartosime nors kai k i to, k sakt, i to, ko dabar Lietuvai labai reikia...

„Mes niekada neturjome nevilties jausmo. Net lidesio dainose
ir dainose apie mirt dainuojame ne apie mogaus sunykim,
o atsinaujinim gamtoje – puelse, gegutlse. Tai poetikos
liaudies pasauljautos iraika. Kitaip ir negaljo bti,
nes argi btume perj per istorijos slenksius, per griuvimus
ir griovimus, per paniekas ir beteisikum?
Tik meil nesunaikinamam visatos Krjui, visam pasauliui,
begalinis jausmo tikrumas ir gilumas atved taut iki i dien.“
   („Lietuvos ateitis“, Nr. 7, 1983)


„<...> tad susigki, susitrauki konvulsingai, siela mano 
Kentk. Gimdyk. Save pai – skausmuose.
Tegul gyvenimas tave laukan ivaro
kentk, bet bki. Bki tu gyva

ir visk inanti. Atleidianti, parduota, atpirkta.
Tiktai neki. Neinyki. Bk.
Bk negrai. Randuota. Nelaisva bk.
Neplazdanti. Bet bk verta

verta bk to, kuris tave sukr
niek nepanai, tik j
kur kankino kaldami prie kryiaus
arba tarp dur pirtus laudami.“
   („Pastog“, Nr. 2, 1979)


„Netikk, kai valdia ir io pasaulio galingieji tave giria. 
Nebijok, kai valdia ir io pasaulio galingieji tave peikia.
Neprayk, kaip nepraei t i praeities.
Ir atsimink, kad nelygstamas vis laik ir taut disidentas
yra ne kas kitas kaip Jzus Kristus.“
   (I „Disidento dekalogo“, „Litua“, 324 p.)

Ms mielas, brangus Algirdai, dkingi, kad mylite mus ir ms vaikus, viliams, kad nepaleisim vjais Js irdy ineiot, knygomis ir gyvenimu isakyt mini ir odi, o Jums, jau sugrusiam namolio, esame tikri, dabar gera, kaip buvo gera ia per vent On, ir dar neapsakomai labiau...

<...> moni veiduose atspindiai 
dangaus ramybs ir giedrumo...
O kad utekt lig Tenai
ia pasisemto atlaidumo!
O po baldakimu vsiu
senelis kunigas stovjo,
ag prie irdies prispauds T,
kur visa irdim myljo.
Ši em – laivas, ne namai.
Na, k gi, tiek ia ir tebvam!
Bet kartais emje taip gera
kaip tik per vent On bva...
   (Algirdas Patackas „Per vent On“, „Litua“, 511 p.)



Atsisveikinimas su Velioniu – balandio 7 d. Kauno gulos karinink ramovje (A. Mickeviiaus g. 19) nuo 10 val. iki 20 val.

Balandio 8 d. 9 val. bus aukojamos Šv. Miios u Velion Kauno Kristaus Prisiklimo banyioje (emaii g. 31A ).

Laidotuvs – balandio 8 d., 14 val. Kauno Petrain kapinse (Gimbutiens g.).

P.S.  Keletas viesios atminties Algirdo odi „Artumai“ vasar...

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi